daktaras2

Informacija

Konsultuojame ligonius, sergančius širdies ligomis – padidėjusio kraujo spaudimo liga (arba hipertenzija), krūtinės angina (stenokardija), persirgę širdies infarktu, po širdies kraujagyslių (šuntavimo) operacijos, prieš ir po kraujagyslių išplėtimo procedūros…

Daugiau »
dviratis2

Atliekame įvairius tyrimus

Mes galime atlikti : Arterinį kraujo spaudimą (matuoti), veloergometriją, širdies echoskopiją, Holterio monitoriavimą…

Daugiau »
map

Mus lengva rasti

Mus surasti nėra sudėtinga, tiesiog reikia nukopijuoti šią nuorodą, įdėti į naršyklės paieškos langą, spausti “enter” ir pamatysite google žemėlapį:

https://www.google.com/search?q=kardiologas&ie=utf-8&oe=utf-8&client=firefox-b-ab&gfe_rd=cr&ei=RBRxWZucAsGq8weStIrYAQ#q=kardiologas&rflfq=1&rlha=0&rllag=54895047,23930152,2700&tbm=lcl&tbs=lrf:!2m1!1e2!3sEAE,lf:1,lf_ui:2


Daugiau »

Informacija pacientams, videodemonstracija

Apie pasiruošimą konsultacijai

Prieš atvykstant pas gydytoją konsultacijai reiktų kai ką pasiruošti:

 

Apie padidėjusį kraujo spaudimą

 

Padidėjęs kraujospūdis – pavojinga liga, kurią galima kontroliuoti

Pirminė arterinė hipertenzija arba anksčiau vadinta padidėjusio kraujo spaudimo liga arba dar kitaip hipertonine liga yra labai paplitusi ir pavojinga liga, kuriai visuomenė ir patys ligoniai kartais ir medikai, skiria per mažai dėmesio. Todėl norėtųsi akcentuoti svarbiausius dalykus, kuriuos žinodami, Jūs galėtumėte išvengti kraujospūdžio padidėjimo, jo komplikacijų, o jei jis jau yra didesnis, mokėtumėte jį reguliuotis.

Kodėl  kraujo spaudimas didėja?

Kraujo spaudimas didėja dėl daugelio priežasčių. Tai paveldėjimas, nuolatiniai stresai,  nutukimas, sūraus bei riebaus maisto vartojimas, nejudrumas, kraujagyslių aterosklerozė, amžius  ir kt. Dažniausiai tai visuma faktorių, kurie sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Kraujospūdis  didėja ir esant kitoms  ligoms pvz.: inkstų, skydliaukės ir pan., bet tai sudaro tik apie 5% visų kraujospūdžio padidėjimo atvejų ir vadinama antrine  hipertenzija

Ar daug žmonių turi padidėjusį  kraujo  spaudimą?

Taip, labai daug. Tiriant dideles gyventojų  grupes  nustatyta,  kad  net  30-35%  suaugusių   25-65  metų  amžiaus  žmonių  turi  padidėjusį  kraujo  spaudimą. Bet  dar  blogiau,  kad  net  30-35% iš  jų  apie  tai  nežinoapie 30-35% žino,  bet  nesigydo,  30 – 40% gydosi, bet nepakankamai, o  teisingai  ir  efektyviai gydosi  tik  apie  15-20%, turinčių  padidėjusį  kraujospūdį.

 

Kokios  yra  kraujo  spaudimo  normos?

Jei  spaudimas  yra  tarp  90/60  ir  130/85 mmHg, tai norma. Jei 130/85 – 140/90 tai ribinis  spaudimas dar vadinamas “aukštas-normalus”, jei 140/90 – 160/100 lengvo  laipsnio padidėjimas,  jei 160/100 – 180/110  vidutinio  laipsnio, jei  180/110 – 210/120  sunkaus  laipsnio,  jei  virš 210/120  labai  sunkaus laipsnio.

Ką  daryti, jei  kraujo spaudimas yra  padidėjęs ?

 

Esant padidėjusiam kraujo spaudimui visų pirma būtina :

1 – kontroliuotis , t.y.  matuotis. Geriausiai būtų įsigyti nuosavą kraujo spaudimo matavimo aparatą.

2 – taisyklingai maitintis;

3 – laikytis darbo ir poilsio režimo;

4 – vartoti vaistus. Vaistus reiktų vartoti tik pagal gydytojo nurodymą ir kraujo spaudimo dydį.

Kiekvienam žmogui gali būti rekomenduota palaikyti  truputį skirtingą kraujo spaudimą, ypač sistemingo gydymo pradžioje, nes tai labai priklauso nuo to ar anksčiau buvo spaudimas padidėjęs ar normalus. Pavyzdžiui, jei Jūsų spaudimas būdavo apie 180/110 mmHg ir tas tęsėsi ilgai (metais), tai jį greitai sumažinti iki “standartinio” normalaus 120/80mmHg negalima, nes tada Jūs jaustumėte didelį silpnumą, galvos svaigimą. Todėl tuo atveju reiktų iš pradžių  stengtis kraujo spaudimą palaikyti apie 155/90 -160/95 mmHg ir tik vėliau  bandyti mažinti iki tikslinio spaudimo 140/90 mmHg ir dar šiek tiek mažesnio. Jokiu būdu negalima “palikti” ir negydyti aukšto kraujospūdžio, net jei ir nejaučiate jokių simptomų, nes jis dažnai sukelia tokias pavojingas komplikacijas kaip insultas bei infarktas.

 

Kaip  maitintis?

Esant padidėjusiam kraujo spaudimui negalima gerti labai daug skysčių, nerekomenduojamas sūrus, aštrus, riebus, rūkytas maistas, rūkymas.  Stenkitės maitintis pienišku ir augaliniu maistu, vaisius, daržoves, vartokite ne sviestą ir lašinius, bet augalinį aliejų,   turintį mažiau riebalų.

 

Galima kavos ar ne?

 

Netinka piknaudžiauti  kava ir  nuolatos vartoti po 3-5 puodelius per dieną. Dažniausiai  vienas puodelis kavos kraujo spaudimo labai nepadidina, bet kava veikia kiekvieną skirtingai, todėl Jūs galėtumėte pasikontroliuoti kaip Jus veikia kava – pasimatuokite spaudimą ir, išgerę kavos, maždaug po pusės valandos pasimatuokite dar kartą. Jei jis pakils virš 15-20mmHg tai mažinkite kavos stiprumą ir kiekį arba iš viso jos atsisakykite. Beje, stipri arbata gali ne mažiau padidinti spaudimą, nei kava.

 

Kaip matuotis spaudimą?

Neįmanoma nuolatos palaikyti stabilų kraujo spaudimo dydį jei nemokėsite jo matuotis. Geriausiai matuotis bent du kartus per dieną prieš geriant įprastinius vaistus. Rezultatus užsirašykite tam skirtame sąsiuvinyje ar lape. Tada akivaizdžiai ir patys matysite kraujospūdžio svyravimus ir galėsite parodyti gydytojui.

Išmokti matuotis spaudimą visai nesunku.  Reikia apsukti rankos  žąstą  (tarp peties ir alkūnės)  aparato manžete taip, kad žarnelės būtų ties vidiniu žąsto paviršiumi, o apatinis jos kraštas apie 1.5 cm virš alkūnės sulenkimo.

Su  gumine  kriauše reikia pripūsti oro tiek, kad skalės  rodyklė  rodytų  200.  Jei žinote, kad  spaudimas  būna  virš 200, reikia pripūsti daugiau – iki 220 t.y per 20 mmHg daugiau negu tikitės rasti; pripūtus neturi girdėtis jokio pulsavimo. Tada pridėjus  klausymo prietaiso (stetoskopo) platųjį galą prie rankos  alkūnės  sulenkimo,  labai iš lėto (2 mmHg  per sekundę greičiu – per vieną mažąją skalės padalą) reikia  išleisti  orą  ir  klausytis,  kada  išgirsite  pirmąjį  pulso tvinksnį  -  tai  bus  sistolinis arba “viršutinis”  kraujo spaudimas. Toliau,  iš lėto išleidžiant orą girdėsis plakimas, o tada kai bus  paskutinis tvinksnis tai bus – diastolinis arba “apatinis” kraujo spaudimas. Keletą  kartų pasipraktikavę nesunkiai išmoksite sau ir artimiesiems pamatuoti kraujo spaudimą. Tik tada galėsite teisingai gydytis.

 

Kaip  vartoti  vaistus?

Pagal gydytojo rekomendacijas, kraujo  spaudimo  dydį  jį nuolat matuojantis. Per  pastaruosius  5  metus  buvo  sukurta  daug naujų vaistų,  kurie  gerai  mažina  kraujo  spaudimą,  veikia ilgalaikiai, juos  patogu  vartoti pvz. tik 2 ar 1 kartą  per dieną, jie beveik nesukelia pašalinių reiškinių ar jų būna nedaug. Apie galimus pašalinius reiškinius iš anksto gydytojas perspėja.

Kai kuriuos iš šiuolaikinių vaistų  ir jų galimus šalutinius poveikius čia paminėsime. Visi minimi vaistai plačiai taikomi klinikinėje praktikoje, ilgalaikio veikimo. Jų pašaliniai reiškiniai reti.

 

Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)

Tai nauja ir labai efektyviai mažinančių kraujospūdį vaistų grupė. Jie blokuoja kraujagyslėse tam tikras daleles-receptorius, ir sąlygoja kraujo spaudimo mažėjimą. Beveik nesukelia pašalinių poveikių – tai mesar, diovan, atacand, teveten, lozap, lorista, pritor,micardis, aprovel.

Kalcio kanalų blokatoriai – lerkapinas, amlodipinas (norvasc, agen, tenox),  diltiazemas (altiazemas, cardil), verapamilis (izoptinas, finoptinas),  nifedipinas. Šie vaistai greta gerojo kraujospūdžio mažinančio poveikio kartais gali sukelti pašalinį poveikį – kojų, ypač kulkšnelių, pabrinkimą, o  diltiazemas ir verapamilis – širdies ritmo suretėjimą.

AKF inhibitoriai – prestarium, accupro, ramiprilis (cardace, ramicor), enalaprilis (berlipril, enap, enahexal, invoril, ednyt), lizinoprilis, monoprilis, spiraprilis (Quadroprilis), trandolaprilis gali sukelti sausą kosulį, padidinti kalio kiekį kraujyje.

Beta blokatoriai – nebilet, betalok-zok, metoprololis (corvitol), atenololis gali  (mažau nei 50 kartų per minutę) suretinti pulsą.

Diuretikai (varantys šlapimą) – gali išvaryti per didelį skysčio kiekį, o tuo pačiu ir kalį, todėl periodiškai reikia atlikti kalio tyrimą ar papildyti gydymą kalio preparatais.

Imidazolilio receptorių blokatoriai – tenaxum. moksonidinas, physiotens, gali sukelti burnos džiūvimą.

Alfa receptorių blokatoriai – doxazosin (cardura, kamiren, zoxon) gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą staiga atsistojus.

Reikia atsiminti, kad paminėti pašaliniai reiškiniai pasitaiko gana retai –  tik apie 1-10 proc. atvejų. Vartojant vaistus reikia atkreipti dėmesį ar neatsiranda paminėtų šalutinių poveikių. Jei atsiranda toks įtarimas, geriausiai pasitarti su gydytoju ką toliau daryti – sumažinti dozę ar visai nutraukti vartojimą. Jei bent vienam vaistui iš tos pačios grupės vaistų jau pasireiškė pašalinis poveikis, tai geriau tos grupės vaistų jau nebenaudoti.

 

Taigi, kontroliuodami kraujo spaudimą, vartodami šiuolaikinius vaistus, nuolat konsultuodamiesi su gydytoju, jūs galėsite kontroliuoti kraujo spaudimą ir išvengti komplikacijų.

 

Čia galite pasižiūrėti, kaip atlikama širdies vainikinių arterijų zondavimas:

https://www.youtube.com/watch?v=q0CSh_hQoBQ#