daktaras2

Informacija

Konsultuojame ligonius, sergančius širdies ligomis – padidėjusio kraujo spaudimo liga (arba hipertenzija), krūtinės angina (stenokardija), persirgę širdies infarktu, po širdies kraujagyslių (šuntavimo) operacijos, prieš acai berry xs singapore, obat flagyl forte 500mg. ir po kraujagyslių išplėtimo procedūros…

Daugiau »
dviratis2

Atliekame įvairius tyrimus

Mes doxycycline hyclate and night sweats, buy xanax online mastercard. galime atlikti : Arterinį kraujo spaudimą (matuoti), veloergometriją, širdies echoskopiją, Holterio monitoriavimą…

Daugiau »
map

Mus lengva rasti

Mus surasti nėra sudėtinga, tiesiog reikia revista kosovarja, doxycycline for dogs. nukopijuoti šią nuorodą, įdėti į naršyklės paieškos langą, spausti “enter” ir pamatysite google žemėlapį:

https://www.google.com/search?q=kardiologas&ie=utf-8&oe=utf-8&client=firefox-b-ab&gfe_rd=cr&ei=RBRxWZucAsGq8weStIrYAQ#q=kardiologas&rflfq=1&rlha=0&rllag=54895047,23930152,2700&tbm=lcl&tbs=lrf:!2m1!1e2!3sEAE,lf:1,lf_ui:2


Daugiau »

Informacija pacientams, videodemonstracija

Apie pasiruoA?imA� konsultacijai

PrieA? atvykstant pas gydytojA� konsultacijai reiktA? kai kA� pasiruoA?ti:

 

Apie padidA�jusA? kraujo spaudimA�

 

PadidA�jA�s kraujospA�dis a�� pavojinga liga, kuriA� galima kontroliuoti

PirminA� arterinA� hipertenzija arba anksA?iau vadinta padidA�jusio kraujo spaudimo liga arba dar kitaip hipertonine liga yra labai paplitusi ir pavojinga liga, kuriai visuomenA� ir patys ligoniai kartais ir medikai, skiria per maA?ai dA�mesio. TodA�l norA�tA?si akcentuoti svarbiausius dalykus, kuriuos A?inodami, JA�s galA�tumA�te iA?vengti kraujospA�dA?io padidA�jimo, jo komplikacijA?, o jei jis jau yra didesnis, mokA�tumA�te jA? reguliuotis.

KodA�lA� kraujo spaudimas didA�ja?

Kraujo spaudimas didA�ja dA�l daugelio prieA?asA?iA?. Tai paveldA�jimas, nuolatiniai stresai,A� nutukimas, sA�raus bei riebaus maisto vartojimas, nejudrumas, kraujagysliA? aterosklerozA�, amA?iusA� ir kt. DaA?niausiai tai visuma faktoriA?, kurie sA�lygoja kraujo spaudimo padidA�jimA�. KraujospA�disA� didA�ja ir esant kitomsA� ligoms pvz.: inkstA?, skydliaukA�s ir pan., bet tai sudaro tik apie 5% visA? kraujospA�dA?io padidA�jimo atvejA? ir vadinama antrineA� hipertenzija

Ar daug A?moniA? turi padidA�jusA?A� kraujoA� spaudimA�?

Taip, labai daug. Tiriant dideles gyventojA?A� grupesA� nustatyta,A� kadA� netA� 30-35%A� suaugusiA?A�A� 25-65A� metA?A� amA?iausA� A?moniA?A� turiA� padidA�jusA?A� kraujoA� spaudimA�. BetA� darA� blogiau,A� kad A�netA� 30-35% iA?A� jA?A� apieA� taiA� neA?ino,A� apie 30-35% A?ino,A� betA� nesigydo,A� 30 – 40% gydosi, bet nepakankamai, oA� teisingaiA� irA� efektyviai gydosiA� tikA� apieA� 15-20%, turinA?iA?A� padidA�jusA?A� kraujospA�dA?.

 

KokiosA� yraA� kraujoA� spaudimoA� normos?

JeiA� spaudimasA� yraA� tarpA� 90/60A� irA� 130/85 mmHg, tai norma. Jei 130/85 – 140/90 tai ribinisA� spaudimas dar vadinamas a�?aukA?tas-normalusa�?, jei 140/90 – 160/100 lengvoA� laipsnio padidA�jimas,A� jei 160/100 – 180/110A� vidutinioA� laipsnio, jeiA� 180/110 – 210/120A� sunkausA� laipsnio,A� jeiA� virA? 210/120A� labaiA� sunkaus laipsnio.

KA�A� daryti, jeiA� kraujo spaudimas yraA� padidA�jA�s ?

 

Esant padidA�jusiam kraujo spaudimui visA? pirma bA�tina :

1 – kontroliuotis , t.y.A� matuotis. Geriausiai bA�tA? A?sigyti nuosavA� kraujo spaudimo matavimo aparatA�.

2 a�� taisyklingai maitintis;

3 a�� laikytis darbo ir poilsio reA?imo;

4 a�� vartoti vaistus. Vaistus reiktA? vartoti tik pagal gydytojo nurodymA� ir kraujo spaudimo dydA?.

Kiekvienam A?mogui gali bA�ti rekomenduota palaikytiA� truputA? skirtingA� kraujo spaudimA�, ypaA? sistemingo gydymo pradA?ioje, nes tai labai priklauso nuo to ar anksA?iau buvo spaudimas padidA�jA�s ar normalus. PavyzdA?iui, jei JA�sA? spaudimas bA�davo apie 180/110 mmHg ir tas tA�sA�si ilgai (metais), tai jA? greitai sumaA?inti iki a�?standartinioa�? normalaus 120/80mmHg negalima, nes tada JA�s jaustumA�te didelA? silpnumA�, galvos svaigimA�. TodA�l tuo atveju reiktA? iA? pradA?iA?A� stengtis kraujo spaudimA� palaikyti apie 155/90 -160/95 mmHg ir tik vA�liauA� bandyti maA?inti iki tikslinio spaudimo 140/90 mmHg ir dar A?iek tiek maA?esnio. Jokiu bA�du negalima a�?paliktia�? ir negydyti aukA?to kraujospA�dA?io, net jei ir nejauA?iate jokiA? simptomA?, nes jis daA?nai sukelia tokias pavojingas komplikacijas kaip insultas bei infarktas.

 

KaipA� maitintis?

Esant padidA�jusiam kraujo spaudimui negalima gerti labai daug skysA?iA?, nerekomenduojamas sA�rus, aA?trus, riebus, rA�kytas maistas, rA�kymas.A� StenkitA�s maitintis pieniA?ku ir augaliniu maistu, vaisius, darA?oves, vartokite ne sviestA� ir laA?inius, bet augalinA? aliejA?,A�A� turintA? maA?iau riebalA?.

 

Galima kavos ar ne?

 

Netinka piknaudA?iautiA� kava irA� nuolatos vartoti po 3-5 puodelius per dienA�. DaA?niausiaiA� vienas puodelis kavos kraujo spaudimo labai nepadidina, bet kava veikia kiekvienA� skirtingai, todA�l JA�s galA�tumA�te pasikontroliuoti kaip Jus veikia kava – pasimatuokite spaudimA� ir, iA?gerA� kavos, maA?daug po pusA�s valandos pasimatuokite dar kartA�. Jei jis pakils virA? 15-20mmHg tai maA?inkite kavos stiprumA� ir kiekA? arba iA? viso jos atsisakykite. Beje, stipri arbata gali ne maA?iau padidinti spaudimA�, nei kava.

 

Kaip matuotis spaudimA�?

NeA?manoma nuolatos palaikyti stabilA? kraujo spaudimo dydA? jei nemokA�site jo matuotis. Geriausiai matuotis bent du kartus per dienA� prieA? geriant A?prastinius vaistus. Rezultatus uA?siraA?ykite tam skirtame sA�siuvinyje ar lape. Tada akivaizdA?iai ir patys matysite kraujospA�dA?io svyravimus ir galA�site parodyti gydytojui.

IA?mokti matuotis spaudimA� visai nesunku.A� Reikia apsukti rankosA� A?A�stA�A� (tarp peties ir alkA�nA�s)A� aparato manA?ete taip, kad A?arnelA�s bA�tA? ties vidiniu A?A�sto pavirA?iumi, o apatinis jos kraA?tas apie 1.5 cm virA? alkA�nA�s sulenkimo.

SuA� gumineA� kriauA?e reikia pripA�sti oro tiek, kad skalA�sA� rodyklA�A� rodytA?A� 200.A� Jei A?inote, kadA� spaudimasA� bA�naA� virA? 200, reikia pripA�sti daugiau – iki 220 t.y per 20 mmHg daugiau negu tikitA�s rasti; pripA�tus neturi girdA�tis jokio pulsavimo. Tada pridA�jusA� klausymo prietaiso (stetoskopo) platA?jA? galA� prie rankosA� alkA�nA�sA� sulenkimo,A� labai iA? lA�to (2 mmHgA� per sekundA� greiA?iu – per vienA� maA?A�jA� skalA�s padalA�) reikiaA� iA?leistiA� orA�A� irA� klausytis,A� kadaA� iA?girsite A�pirmA�jA?A� pulso tvinksnA?A� -A� taiA� busA� sistolinis arba a�?virA?utinisa�?A� kraujo spaudimas. Toliau,A� iA? lA�to iA?leidA?iant orA� girdA�sis plakimas, o tada kai busA� paskutinis tvinksnis tai bus – diastolinis arba a�?apatinisa�? kraujo spaudimas. KeletA�A� kartA? pasipraktikavA� nesunkiai iA?moksite sau ir artimiesiems pamatuoti kraujo spaudimA�. Tik tada galA�site teisingai gydytis.

 

KaipA� vartotiA� vaistus?

Pagal gydytojo rekomendacijas, kraujoA� spaudimoA� dydA?A� jA? nuolat matuojantis. PerA� pastaruosiusA� 5A� metusA� buvoA� sukurta A�daug naujA? vaistA?,A� kurieA� geraiA� maA?inaA� kraujoA� spaudimA�,A� veikia ilgalaikiai, juosA� patoguA� vartoti pvz. tik 2 ar 1 kartA�A� per dienA�, jie beveik nesukelia paA?aliniA? reiA?kiniA? ar jA? bA�na nedaug. Apie galimus paA?alinius reiA?kinius iA? anksto gydytojas perspA�ja.

Kai kuriuos iA? A?iuolaikiniA? vaistA?A� ir jA? galimus A?alutinius poveikius A?ia paminA�sime. Visi minimi vaistai plaA?iai taikomi klinikinA�je praktikoje, ilgalaikio veikimo. JA? paA?aliniai reiA?kiniai reti.

 

Angiotenzino receptoriA? blokatoriai (ARB)

Tai nauja ir labai efektyviai maA?inanA?iA? kraujospA�dA? vaistA? grupA�. Jie blokuoja kraujagyslA�se tam tikras daleles-receptorius, ir sA�lygoja kraujo spaudimo maA?A�jimA�. Beveik nesukelia paA?aliniA? poveikiA? a�� tai mesar, diovan, atacand, teveten, lozap, lorista, pritor,micardis, aprovel.

Kalcio kanalA? blokatoriai a�� lerkapinas, amlodipinas (norvasc, agen, tenox),A� diltiazemas (altiazemas, cardil), verapamilis (izoptinas, finoptinas), A�nifedipinas. A�ie vaistai greta gerojo kraujospA�dA?io maA?inanA?io poveikio kartais gali sukelti paA?alinA? poveikA? a�� kojA?, ypaA? kulkA?neliA?, pabrinkimA�, o A�diltiazemas ir verapamilis a�� A?irdies ritmo suretA�jimA�.

AKF inhibitoriai a�� prestarium, accupro, ramiprilis (cardace, ramicor), enalaprilis (berlipril, enap, enahexal, invoril, ednyt), lizinoprilis, monoprilis, spiraprilis (Quadroprilis), trandolaprilis gali sukelti sausA� kosulA?, padidinti kalio kiekA? kraujyje.

Beta blokatoriai a�� nebilet, betalok-zok, metoprololis (corvitol), atenololis galiA� (maA?au nei 50 kartA? per minutA�) suretinti pulsA�.

Diuretikai (varantys A?lapimA�) a�� gali iA?varyti per didelA? skysA?io kiekA?, o tuo paA?iu ir kalA?, todA�l periodiA?kai reikia atlikti kalio tyrimA� ar papildyti gydymA� kalio preparatais.

Imidazolilio receptoriA? blokatoriai a�� tenaxum. moksonidinas, physiotens, gali sukelti burnos dA?iA�vimA�.

Alfa receptoriA? blokatoriai a�� doxazosin (cardura, kamiren, zoxon) gali sukelti kraujospA�dA?io sumaA?A�jimA� staiga atsistojus.

Reikia atsiminti, kad paminA�ti paA?aliniai reiA?kiniai pasitaiko gana retai a��A� tik apie 1-10 proc. atvejA?. Vartojant vaistus reikia atkreipti dA�mesA? ar neatsiranda paminA�tA? A?alutiniA? poveikiA?. Jei atsiranda toks A?tarimas, geriausiai pasitarti su gydytoju kA� toliau daryti a�� sumaA?inti dozA� ar visai nutraukti vartojimA�. Jei bent vienam vaistui iA? tos paA?ios grupA�s vaistA? jau pasireiA?kA� paA?alinis poveikis, tai geriau tos grupA�s vaistA? jau nebenaudoti.

 

Taigi, kontroliuodami kraujo spaudimA�, vartodami A?iuolaikinius vaistus, nuolat konsultuodamiesi su gydytoju, jA�s galA�site kontroliuoti kraujo spaudimA� ir iA?vengti komplikacijA?.

 

A?ia galite pasiA?iA�rA�ti, kaip atlikama A?irdies vainikiniA? arterijA? zondavimas:

https://www.youtube.com/watch?v=q0CSh_hQoBQ#

kips publishing world, let me watch this channel 1 movies.