Apie mus

Kraujo spaudimo ir pulso matavimo rekomendacijos

Neįmanoma nuolatos palaikyti pastovų kraujo spaudimo dydį jei nemokėsite jo matuotis. Geriausiai matuotis mažiausiai du kartus per dieną prieš geriant įprastinius vaistus. Rezultatus užsirašykite tam skirtame sąsiuvinyje ar lape. Tada akivaizdžiai matysite kraujospūdžio svyravimus ir galėsite parodyti gydytojui. Išmokti matuotis spaudimą visai nesunku. Reikia apsukti rankos žąstą (tarp peties ir alkūnės) aparato manžete taip, kad žarnelės būtų ties vidiniu žąsto paviršiumi. Su gumine kriauše reikia pripūsti oro tiek, kad skalės rodyklė rodytų virš 20-ties tikėtino aukščiausio kraujo spaudimo (pvz., jei galvojate, kad spaudimas bus  apie 160, reikia pripūsti daugiau pvz. iki 180). Tada pridėjus klausymo prietaiso (stetoskopo) platųjį galą prie rankos alkūnės sulenkimo, labai iš lėto (2 mmHg per sekundę greičiu - per vieną skalės padalą) reikia išleisti orą ir klausytis, kada išgirsite pirmąjį pulso tvinksnį - tai bus sistolinis arba “viršutinis” spaudimas. Toliau iš lėto išleidžiant orą girdėsis plakimas ir kada bus paskutinis tvinksnis tai bus - diastolinis arba “apatinis” spaudimas. Keletą kartų pasipraktikavę nesunkiai išmoksite sau ir artimiesiems pamatuoti kraujo spaudimą. Tik tada galėsite teisingai gydytis.
Pasiskaičiuoti pulsą taip pat nesunku. Ypač svarbu mokėti skaičiuoti pulsą kai būna ritmo sutrikimai, kai naudojate ritmą reguliuojančius ar retinančius vaistus. Galima pulsą čiuopti ties riešu, bet dar geriau jis užsičiuopia ties kaklo arterija, smilkinio arterija ar krūtinėje ties širdies viršūne. Jei yra ritmo sutrikimai (pvz. prieširdžių virpėjimas, ekstrasistolės) ritmas bus netiksliai (bet apytiksliai)suskaičiuotas čiuopiant ties riešu ar matuojant automatiniu kraujo spaudimo aparatu.

Smulkiau apie padidėjusį kraujo spaudimą:

                                     APIE

PADIDĖJUSĮ KRAUJO SPAUDIMĄ

Pirminė arterinė hipertenzija

arba vadinama padidėjusio kraujo spaudimo liga arba dar kitaip hipertonine liga yra labai paplitusi ir pavojinga liga, kuriai visuomenė ir patys ligoniai skiria per mažai dėmesio. Todėl norėtųsi atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, kuriuos žinodami, Jūs galėtumėte išvengti kraujospūdžio padidėjimo, jo komplikacijų, o jei jis jau yra didesnis, mokėtumėte jį reguliuotis.

Kodėl kraujo spaudimas didėja?

Kraujo spaudimas didėja dėl daugelio priežasčių. Tai paveldėjimas, nuolatiniai stresai,   nutukimas, sūraus bei riebaus maisto vartojimas, nejudrumas, kraujagyslių aterosklerozė ir kt. Dažniausiai tai visuma faktorių, kurie sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Kraujospūdis didėja ir esant kitoms ligoms pvz.: inkstų, skydliaukės ir pan., bet tai sudaro tik apie 5% visų kraujospūdžio padidėjimo atvejų ir vadinama antrine hipertenzija

Ar daug žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą?

Taip, labai daug. Tiriant dideles gyventojų grupes nustatyta, kad net 30-35% suaugusių   25-65 metų amžiaus žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą. Bet dar blogiau, kad net 35% iš jų apie tai nežino, apie 35 - 40% žino, bet nesigydo,   20 - 25%   gydosi, bet nepakankamai, o teisingai ir efektyviai gydosi tik apie 5- 7%, turinčių padidėjusį kraujospūdį !

Kokios yra kraujo spaudimo normos?

Jei spaudimas yra tarp 90/60 ir 130/85 mmHg, tai norma. Jei 130/85 - 140/90 tai ribinis spaudimas dar vadinamas “aukštas-normalus”, jei 140/90 - 160/100 lengvo laipsnio padidėjimas, jei 160/100 - 180/110 vidutinio laipsnio, jei 180/110 - 210/120 sunkaus laipsnio, jei virš 210/120 labai sunkaus laipsnio.

Ką daryti, jei kraujo spaudimas yra padidėjęs ?

      Esant padidėjusiam kraujo spaudimui visų pirma būtina :

1. kontroliuotis, t.y. matuotis. Geriausiai būtų įsigyti nuosavą kraujo spaudimo matavimo aparatą.

2 – taisyklingai maitintis.

3 – laikytis darbo ir poilsio režimo.

4 – vartoti vaistus. Vaistus reiktų vartoti tik pagal gydytojo nurodymą. Kiekvienam žmogui gali būti rekomenduota palaikyti truputį skirtingą kraujo spaudimą, ypač sistemingo gydymo pradžioje, nes tai labai priklauso nuo to ar anksčiau buvo spaudimas padidėjęs ar normalus. Pavyzdžiui, jei Jūsų spaudimas būdavo apie 180/110 mmHg ir tas tęsėsi ilgai (metais), tai jį greitai sumažinti iki “standartinio” normalaus 120/80mmHg negalima, nes tada Jūs jaustumėte didelį silpnumą, galvos svaigimą. Todėl tuo atveju reiktų iš pradžių stengtis kraujo spaudimą palaikyti apie 155/90 -160/95 mmHg ir tik vėliau bandyti mažinti iki tikslinio spaudimo 140/90 mmHg ir dar šiek tiek mažesnio. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač virš 80 m. amžiaus, rekomenduojama siekti 140/90, bet nelabai blogai, jei viršutinis bus bus tarp 140 – 160, ypač tada, jei apatinis (diastolinis) būna mažesnis, mažiau nei 90.

Kaip maitintis?

     Esant padidėjusiam kraujo spaudimui negalima gerti labai daug skysčių, nerekomenduojamas sūrus, aštrus, riebus, rūkytas maistas, rūkymas. Stenkitės maitintis pienišku ir augaliniu maistu, vartokite ne sviestą ir lašinius, bet augalinį aliejų, margariną, turintį mažiau riebalų.

Galima kavos ar ne?

Netinka piknaudžiauti kava ir nuolatos vartoti po 3-5 puodelius per dieną. Dažniausiai vienas puodelis kavos kraujo spaudimo labai nepadidina, bet kava veikia kiekvieną skirtingai, todėl Jūs galėtumėte pasikontroliuoti kaip Jus veikia kava - pasimatuokite spaudimą ir, išgerę kavos, maždaug po pusės valandos pasimatuokite dar kartą. Jei jis pakils virš 20mmHg tai mažinkite kavos stiprumą ir kiekį arba iš viso jos atsisakykite. Taip pat kava netinka, esant polinkiui ritmo sutrikimams.

Kaip matuotis spaudimą?

Neįmanoma nuolatos palaikyti stabilų kraujo spaudimo dydį jei nemokėsite jo matuotis. Geriausiai matuotis bent du kartus per dieną prieš geriant įprastinius vaistus. Rezultatus užsirašykite tam skirtame sąsiuvinyje ar lape. Tada akivaizdžiai matysite kraujospūdžio svyravimus ir galėsite parodyti gydytojui.
Kaip matuotis - aprašyta aukščiau.

Kaip vartoti vaistus?

Pagal gydytojo rekomendacijas, kraujo spaudimo dydį jį nuolat matuojantis. Per pastaruosius 5 metus buvo sukurta daug naujų vaistų, kurie gerai mažina kraujo spaudimą, veikia ilgalaikiai, juos patogu vartoti pvz. tik 2 ar 1 kartą per dieną, jie beveik nesukelia pašalinių reiškinių ar jų būna nedaug. Apie galimus pašalinius reiškinius iš anksto gydytojas perspėja.

  Kai kuriuos čia paminėsime. Beveik visi minimi kraujospūdį mažina ilgą laiką (8-24val.).

Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)

Tai nauja ir labai efektyvių vaistų grupė. Jie blokuoja kraujagyslėse tam tikras daleles-receptorius, ir sąlygoja kraujo spaudimo mažėjimą. Beveik nesukelia pašalinių poveikių – tai mesar, diovan, micardis, atacand, teveten, losartan, pritor, aprovel.

Kalcio kanalų blokatoriai – lerkapinas, amlodipinas (norvasc, agen, tenox), nifedipinas, diltiazemas (altiazemas, cardil), verapamilis (izoptinas, finoptinas). Šie vaistai greta gerojo kraujospūdžio mažinančio poveikio gali sukelti pašalinį poveikį – kojų pabrinkimą, o pastarieji du diltiazemas ir verapamilis – širdies ritmo suretėjimą.

AKF inhibitoriai – trandolaprilis (gopten), prestarium, accupro, ramiprilis (cardace, ramicor), enalaprilis (berlipril, enahexal, invoril, ednyt), lizinoprilis, monoprilis, spiraprilis (Quadroprilis), gali sukelti sausą kosulį, padidinti kalio kiekį kraujyje.

Beta blokatoriai – nebilet, carvedilol, betalok-zok, metoprololis (corvitol), atenololis gali (mažau nei 50 kartų per minutę) suretinti pulsą.

Diuretikai (varantys šlapimą) – gali išvaryti per didelį skysčio kiekį, o tuo pačiu ir kalį, todėl periodiškai reikia atlikti kalio tyrimą ar papildyti gydymą kalio preparatais.
Alfa blokatoriai - doksazosin (kamiren, cardura) gali sukeltį staigų kraujo spaudimą, ypač staiga atsistojus, tokio atsistojimo reiktų vengti

Imedazolilio receptorių blokatoriai - tenaxum, moxonidin (Physiotens) kartais gali džiovinti burnos gleivinę

Reikia atsiminti, kad paminėti pašaliniai reiškiniai pasitaiko gana retai – tik apie 1-10 proc. atvejų. Vartojant vaistus reikia atkreipti dėmesį ar nėra paminėtų šalutinių poveikių. Jei atsiranda toks įtarimas, geriausiai pasitarti su gydytoju ką toliau daryti – sumažinti dozę ar visai nutraukti vartojimą. Jei bent vienam vaistui iš tos pačios grupės vaistų jau pasireiškė pašalinis poveikis, tai geriau tos grupės vaistų jau nebenaudoti.

Tik susivieniję su gydytoju sugebėsite kontroliuoti ligą.

Atsargiai – RŪKYMAS!

Pagrindinė mirčių Lietuvoje priežastis - širdies ir kraujagyslių ligos, iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraugyslių aterosklerozė- laipsniškas aterosklerozinių plokštelių vystymosi procesas kraujagyslių viduje. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai:

1. padidėjęs kraujospūdis ( arterinė hipertenzija)

2.dislipidemija (pagausėjęs cholesterolis).

3. Rūkymas- didysis nepriklausomas koronarinės širdies ligos (KŠL) ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys.

Deja, daugiau kaip 60 % rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga - tai širdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikimšimo procesas, kuris baigiasi krūtinės angina, miokardo infarktu ar net mirtimi:
    - rūkymas koronarinės ligos riziką padidina 2 kartus;
    - rizika susirgti labiausiai priklauso nuo per dieną surūkomų cigarečių skaičiaus, kiek mažiau - nuo rūkymo stažo;
    - apie 30 % koronarinių mirčių siejama su rūkymu;
    - miokardo infarkto rizika rūkantiems (20cig./d.) vyrams padidėja 3 kartus, moterims - 6 kartus, palyginti su nerūkančiaisiais;
    - nuo rūkymo žalos neapsaugo net mažos cholesterolio koncentracijos kraujyje;
    - rūkantieji miršta trejais metais anksčiau už nerūkančius, o esant didelei KŠL rizikai- net 10-20 metų anksčiau;
    - jeigu rūkančiajam angiografijos metu nustatomas koronarinių širdies arterijų susiaurėjimas ir patvirtinama KŠL diagnozė, toliau rūkantys kur kas labiau rizikuoja mirti nei tie, kurie meta;
    - jei sergantieji nemeta rūkyti, labai padidėja širdies sustojimo rizika;
    - tęsiančiųjų rūkymą po ūminio miokardo infarkto rizika staiga numirti dukart didesnė nei metusiųjų;
    - kad išsaugotų vieną gyvybę, 12 persirgusių miokardo infarktu turi mesti rūkyti;
    - metus rūkyti dar nesergant pastebimai (net iki 47%) sumažėja pirmojo miokardo infarkto rizika;
    - metus rūkyti sumažėja išeminio smegenų insulto, veninių tromboembolijų rizika, gerėja kojų arterinė kraujotaka, mažėja amputacijos rizika;
- metus rūkyti jau sergant, mažėja pakartotinių širdies priepolių rizika: per dvejus-trejus metus pakartotinio infarkto rizika tampa tokia pati, kaip niekada nerūkiusiųjų.

    Moterims rūkymas yra dar didesnis miokardo infarkto ir staigios mirties rizikos faktorius. Nuo asteroklerozinės širdies ligos staiga mirus jaunesnei nei 45 metų moteriai, labai dažnai paaiškėja ją buvus rūkale (>1 pakelio per dieną). Daug rūkančios moterys miokardo infarktu serga daug dažniau nei niekada nerūkę vyrai. Moterys jautresnės nikotinui, galbūt to priežastys yra dūmų komponentų ir hormoninių faktorių sąveika. Rūkančioms vyresnio amžiaus moterims riziką susirgti dramatiškai padidina oraliniai kontraceptikai.
    Pasyvus rūkymas. Netgi aktyviai nerūkant, tik būnant prirūkytose patalpose, didėja koronarinės širdies ligos rizika, 20% padidėja koronarinės mirties rizika. Eksperimentais nustatyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina infarkto dydį. Pavyzdžiui, JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 40 000 žmonių (iš viso dėl rūkymo JAV kasmet miršta apie 400 000 žmonių).

    Rūkymas skatina ne tik širdies, bet kitos lokalizacijos kraujagyslių aterosklerozę:
    - padvigubėja smegenų insulto rizika;
    - siaurėja kojų kraujagyslės;
    - gali atsirasti pilvo aortos aneurizmos;
    - venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti ir patekti į gyvybiškai svarbius organus;
    - rūkymas, nutukimas ir arterinė hipertenzija skatina plaučių arterijos tromboemboliją.

MECHANIZMAI, KURIAIS NIKOTINAS SKATINA ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGAS

    Nikotinas- natūralus tabako alkoloidas. Kiekvieną kartą užtraukiant cigaretės dūmą, į organizmą patenka apie 50 mikrogramų nikotino, kuris yra galingas nervų sistemos stimuliatorius. Patekęs į kraują, nikotinas prisijungia prie specifinių receptorių smegenyse, periferinės nervų sistemos ganglijuose, antinksčiuose, nervinėse-raumeninėse jungtyse. Šių receptorių sudirginimas lemia daugybę organizmo reakcijų, kurias patiria rūkantieji, ir dėl kurių metus rūkyti atsiranda abstinencijos simptomų.
    Pagrindinė reakcija- tai simpatinės nervų sistemos stimuliavimas. Rūkant į kraują išskiriama daug streso hormonų (katecholaminų) ir įvairių kitų biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių širdį ir kraujagysles.
    Atskleista daug būdų, kaip nikotinas padidina aterosklerozės ir miokardo infarkto riziką.
    SUSTIPRĖJĘS ŠIRDIES DARBAS. Rūkymas sukelia laikiną arterinio kraujospūdžio pakilimą 5-10 mm Hg. Užkietėjusiems rūkaliams kraujospūdis labiausiai pakyla po pirmos rytinės cigaretės. Nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį 10-15 kartų per minutę. Dėl to širdies raumeniui reikia daugiau deguonies, sustiprėja kraujotaka vainikinėse širdies arterijose. Rūkymas gali išprovokuoti širdies kraujagyslių spazmą, dėl to širdies raumeniui gali pritrūkti deguonies ir atsirasti išemija.
    VAINIKINIŲ ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ KONSTRIKCIJA (SPAZMAS). Ultragarsiniu Doplerio režimu tiriant koronarinių širdies kraujagyslių kraujotaką nustatyta, kad rūkant susitraukia epikardinės širdį maitinančios kraujagyslės, padidėja bendras koronarinės kraujotakos pasipriešinimas, sumažėja koronarinė kraujotaka. Rūkymas padidina vazospastinės krūtinės anginos riziką, sukelia ūminį vazospazmą angiografijos metu. Kartu spazmuojamos ir odos kraujagyslės.
    ANGLIES monoksido (CO) POVEIKIS. Rūkant įtraukiama anglies monoksido, o šis prie hemoglobino jungiasi daug aktyviau negu deguonis. Kraujyje sumažėja hemoglobino, galinčio audiniams pernešti deguonį. Tiriant rūkančiųjų kraują nustatyta, kad su anglies monoksidu susijusio hemoglobino (karboksihemoglobino) kiekis padidėja 5-10 % Anglies monoksidas sergantiesiems koronarine širdies liga net ir nedidelio fizinio krūvio metu sukelia širdies raumens išemiją, skilvelio disfunkciją, skatina sunkius, kompleksinius ritmo sutrikimus.
    KREŠĖJIMO SISTEMOS AKTYVAVIMAS. Rūkymas sukelia padidėjusio krešumo atvejus, kai suaktyvėja krešėjimo ląstelės (trombocitai) ir pagausėja fibrinogeno. Be to, kraujyje padidėja homocisteino koncentracija. Rūkančiųjų trombocitai labiau linkę sulipti. Fibrinogeno pagausėjimas yra miokardo infarkto prediktorius. Didėjant fibrinogeno koncentracijai, esant didesniam raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičiui padidėja kraujo klampumo rodikliai. Metus rūkyti, fibrinogeno koncentracija pradeda mažėti, tačiau tai užtrunka daug metų.
    TROMBOZĖ YRA PAGRINDINĖ RŪKANČIŲJŲ MIOKARDO INFARKTO PRIEŽASTIS. Rūkymas daug labiau padidina miokardo infarkto ir staigios mirties bei krūtinės anginos riziką.
    POVEIKIS KRAUJO LIPIDAMS. Rūkymas neigiamai veikia lipidų profilį. Palyginti su nerūkančiaisiais, gausiai rūkančių žmonių kraujyje daugiau trigliceridų, mažiau didelio tankio lipoproteinų, cholesterolio. Aptinkamas ir mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio pagausėjimas. Cigarečių dūmuose yra daug laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia lipidus, dėl to susiformuoja aterosklerozę skatinančios oksiduotos lipidų dalelės. Rūkančiųjų kraujyje daugiau oksiduoto mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio. Tai būdinga ir pasyviai rūkantiesiems. Lipidų pokyčiai yra grįžtami ir, metus rūkyti, tampa normalūs per porą mėnesių.
    ENDOTELIO DISFUNKCIJA. Rūkymas sukelia vidinio arterijų sluoksnio -endotelio- pažeidimą ir sutrikdo jo funkciją. Kraujagyslės, kurių endotelis pažeistas, prireikus sunkiau išsiplečia. Metus rūkyti, endotelio funkcija iš dalies grįžta.
    Rūkalių kraujagyslės, netgi nepažeistos aterosklerozės, paradoksaliai reaguoja į plečiamąsias medžiagas, pavyzdžiui, acetilcholiną: užuot normaliai išsiplėtusios, jos siaurėja. Tai įvyksta dėl to, kad išsiskiria mažiau endotelio gaminamo relaksuojančiojo faktoriaus - azoto oksido. Taigi sumažėjęs azoto oksido išsiskyrimas rūkaliams gali skatinti aterosklerozę ir ūminius koronarinius širdies priepolius. Rūkalio kraujagyslės paprastai būna sustandėjusios, jų elastingumas mažesnis, nustatomas lėtinis endotelio funkcijos sutrikimas.

RŪKYMO NUTRAUKIMAS

     Mesti rūkyti itin svarbu žmonėms, kuriems rizika susirgti koronarine širdies liga yra padidėjusi bei tiems, kurie jau serga. Dėl tam tikrų faktorių daliai žmonių mesti rūkyti sunkiau. Tai gali lemti šie veiksniai:
    - žemesnis išsilavinimas, mažesnės kvalifikacijos darbas;
    - vyresnis amžius;
    - gausesnis alkoholio vartojimas;
    - polinkis į depresiją;
    - mažesnis savikontrolės laipsnis.
    Nepaisant suvokiamos rūkymo žalos, neretai bandymai mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Padėti gali specialios metimo metodikos, nikotino pakaitalai (kramtomoji guma, pleistrai), taip pat centrinio poveikio vaistai, mažinantys poreikį rūkyti (bupropiono hidrochloridas).
    Rūkymo nutraukimo nauda dvejopa: ankstyva - kraujo krešumo parametrų ir endotelio funkcijos pagerėjimas, vėlyvesnė - aterosklerozės sulėtėjimas ir netgi regresija.